- droblius
- šlapdriba
a. n.
draba, drabna, droblius (menk., tarm.), drėblius, sniegdriba (tarm.), snieglaša (menk., tarm.), šlapdraba
Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
droblius
Look at other dictionaries:
droblius — drõblius sm. (2), drobliùs (4) OG245 lietus su sniegu, šlapdraba: Baisus vėjas, drõblius, kad ir nosies iš pirkios negali iškišt Šš. Kad užėjo drõblius – visą apdribo, kiaurai peršlapau Brž. Nuo ryto drõblius krėtė ir krėtė Tvr. Nieko nėr… … Dictionary of the Lithuanian Language
drablis — drablìs sf. (4) žr. droblius: Baisi drablìs Pc … Dictionary of the Lithuanian Language
drablius — drãblius sm. (2) žr. droblius: Bevažiuojant kad ėmė drãblium lyti, led namus pasiekėm Užp. Bjaurus šiandie oras: drėgna, drãblium sninga Slm. Buvo šalta, drãblius, aš ir peršalau Dglš … Dictionary of the Lithuanian Language
drablys — drablỹs sm. (4) Š, Srv žr. droblius: Užėjo toks drablỹs: ir lyja, ir sninga, nieko negali lauke dirbt Bsg. Kad pradėjo dribt drablỹs – visas sušlapau Pkr. Kur eisi per tokį drãblį Lnkv … Dictionary of the Lithuanian Language
drabta — drabtà sf. (4) šlapdraba, droblius: Kad užėjo drabtà! Rmš. Šitokios drabtõs seniai nebuvo Rmš … Dictionary of the Lithuanian Language
drebatis — 2 drebatìs sf. (3b) dreba, droblius: Kokia nūnai drebatìs (šlapiai su sniegu drebia)! Kls … Dictionary of the Lithuanian Language
drobas — 1 drobas sm. droblius: Kur tu eisi tokiu drobu? Žb … Dictionary of the Lithuanian Language
droblis — drõblis sm. (2), droblỹs (4) žr. droblius: Mišru sniegas su lietumi bus drõblis J. Nei sniegas, nei lietus – droblis toksai krinta Pbs. Užėjo toks bjaurus droblis, akis užlipdė Paį. Toks didelis drõblis, kurgi dabar važiuosi? Kri. Nuo to… … Dictionary of the Lithuanian Language
drobliuoti — drobliuoti, iuoja, iãvo intr. kartu snigti ir lyti: Toks oras šaltas, drobliuoja Slk. Šiandie iš pat ryto droblius drobliuoja Ign. Lijo lijo ir pradėjo drobliuot Vžns. Diena dienon drobliuoja Ktk. Kai pradėjo šiteip drobliuot, tai netruks… … Dictionary of the Lithuanian Language
privaryti — 1 privaryti Rtr, DŽ, LzŽ; SD1147, Q649, Sut, S.Dauk. 1. tr. NdŽ varant, genant priversti prieiti ar pribėgti prie ko nors: Gyvuolius privaryk prie pulko gyvuolių J. Stovi žirgai sukinkyta, prie gonkelių privaryta (d.) Ign. O dabar privaryk… … Dictionary of the Lithuanian Language
